Lietuvių kalboje padėkai reikšti turime du žodžius: ačiū ir dėkui. Abu žodžiai vartojami ir šnekamojoje, ir bendrinėje kalboje; juos laikome absoliučiais sinonimais.
Padėkos žodžius paprastai vartojame gerai, taisyklingai, tačiau apmaudu, kad ypatingą padėką kartais reiškiame klaidingu vertiniu didelis ačiū, didelis dėkui (plg. большое спасибо). Lietuviškai reikia sakyti labai ačiū, labai dėkui. Ir nereikėtų keisti žodžių tvarkos, sakyti ačiū labai, dėkui labai.
Kai jaučiamės nepaprastai dėkingi, savo dėkingumą išreiškiame kartodami prieveiksmį: labai labai ačiū, labai labai dėkui. Tik be reikalo kartais įterpiame jungtuką ir: labai ir labai ačiū, labai ir labai dėkui. Tai jau klaida, įtraukta į „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą“.
Reikėtų prisiminti ir tai, kad su žodžiais ačiū bei dėkui vartojami tik prieveiksmiai, o ne būdvardžiai: nuoširdžiai ačiū, o ne nuoširdus ačiū, širdingai dėkui, o ne širdingas dėkui ir pan.
