Pakalbėkime apie klausimus, kurių neišvengiamai kasdien kyla. Džiugu dėl to, kad visi įmanomi egzistenciniai ir kitokie klausimai neapninka vienu metu, o tik didesnė ar mažesnė jų dalis. Todėl apie juos kalbėdami turėtume vartoti dalies kilmininką.
Pavyzdžiui:
Politikams kilo klausimų, ar tikrai automobilių vairuotojai persės į autobusus.
Iškart kilo klausimų, kaip veikia naujasis įrenginys.
Taigi su veiksmažodžiu „kilti“ daugiskaitos vardininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti.
Todėl nesakoma: Dėl netobulos apskaitos dažnai kyla klausimai.
Reikia sakyti: Dėl netobulos apskaitos dažnai kyla klausimų.
Iškilo visokių abejonių, o ne visokios abejonės.
Dalies kilmininkas išlieka ir tada, kai iš veiksmažodžio padaromas padalyvis.
Jei kilo klausimų – tai ir kilus klausimų, o ne kilus klausimams, kaip dažnai tenka išgirsti ar perskaityti.
Taip pat jei kilo abejonių ar neaiškumų – tai ir kilus abejonių ar neaiškumų.
Gerai, kai kyla klausimų. Tada galima ieškoti atsakymų.
