„Kaipgi“ ar „kaip gi“?
Dalelytė „gi“ rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais: „kaipgi“, „argi“, „betgi“, „kadgi“, „kurgi“, „visgi“ ir t. t.
Ar taisyklingas terminas „mokosi savivaldžiai“?
Taip, toks terminas teikiamas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir vartojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisės aktuose.
Ar taisyklinga „sausas davinys“?
„Davinys“ – duodamas maisto, pašaro ir pan. kiekis, porcija. Taigi pasakymas „sausas davinys“ yra taisyklingas.
Kaip rašyti: „palei kelią“ ar „paliai kelią“?
Prielinksnis, kurio reikšmė „pagal, šalia, greta“ (vietai žymėti) rašomas taip: „palei“.
Ar vartojamas žodis „roletai“?
„Roletai“ – neteiktina svetimybė, ji keičiama terminu „ritininės užuolaidos“.
Ar galima vartoti terminą „spontaniškas“?
„Spontaniškas“ – tinkamas vartoti tarptautinis terminas, kurias reiškia – „savaiminis, kylantis, atsirandantis be pašalinio, išorinio poveikio“. Galimi lietuviški pakaitalai – „savaiminis“, „savaiminė“.
„Intuicija“ ar „nuojauta“?
Abu žodžiai – intuicija“ ir „nuojauta“ yra vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai.
Ar taisyklingas pasakymas „reikia dar kartą išdiskutuoti šią temą“?
Taip galėtume vartoti laisvuosiuose stiliuose. Oficialioje kalboje vietoj „išdiskutuoti“ reikėtų rinktis „apsvarstyti“, „aptarti“ „dar kartą padiskutuoti šia tema“ ir pan.
Ar galima vartoti „metų eigoje pamatysime“?
„Eigoje“ yra verstinis sustabarėjęs laiko vietininkas. Vietoj jo vartokime „per metus“, „kol baigsis metai“ ir pan.
Kaip taisyklingai įvardyti pareigas: „direktoriaus pavaduotojas technikai“ ar „direktoriaus pavaduotojas technikos reikalams“?
Abu variantai yra taisyklingi, kai kalbama apie pavaldumo santykį (direktoriaus pavaduotojas, ministro padėjėjas ir t. t.).
Vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu: technikos direktorius, komercijos direktorius, tačiau kai nusakomas pavaldumo santykis, kilmininkas būtų dviprasmiškas (direktoriaus technikos pavaduotojas).
Kaip lietuviškai kompiuterijos terminas „skrynšotas“?
Kompiuterio ekrano vaizdas, nukopijuotas tam tikru laiko momentu, lietuviškai vadinamas „momentine ekrano kopija“.
Kaip rašyti: „ne visi“ ar „nevisi“?
Neiginys „ne“ su įvardžiais paprastai rašomas skyrium: „ne visi“, „ne aš“, „ne kiekvienas“.
Ar taisyklingai vartojamas žodis „sąlygoti“: „kurti programas, sąlygojančias sėkmingą socializaciją“?
Nurodomos tokio žodžio „sąlygoti“ reikšmės: 1) riboti kokia nors sąlyga; 2) lemti.
Kai norima pasakyti, kad kas nors yra ko nors priežastis, veiksnys, turi sprendžiamą reikšmę, geriau vartoti žodį „lemti“. Taigi „kurti programas, lemiančias (nulemiančias) sėkmingą socializaciją“.
Kaip lietuviškai „Print Screen“?
Lietuviškas terminas yra „spausdinimo klavišas“.
Ar taisyklingas pasakymas: „žaidimas ant dienų nepasibaigs“?
Ne, netaisyklingas. „Ant dienų“ – nevartotinas verstinis žodžių junginys laikui reikšti, vartotina „šiomis dienomis“, „netrukus“, „greitai“. Taigi turėtų būti „žaidimas šiomis dienomis nepasibaigs“; „žaidimas greitai nepasibaigs“ ir t. t.
Ar taisyklinga sakyti „kilus klausimams“?
Su veiksmažodžiu „kilti“ daugiskaitos vardininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko). Todėl frazę „kilus klausimams“ reikėtų taisyti – „kilus klausimų“ arba „jei kiltų klausimų“.
Ar vartojamas žodis „užtat“?
Taip, „užtat“ reikšme „todėl“ gali būti vartojamas. Šis prieveiksmis teikiamas ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“.
„Mintinai“ ar „atmintinai“ moka eilėraštį?
Abu prieveiksmiai yra taisyklingi ir gali būti vartojami reikšme „iš atminties“.
Kaip rašyti: „akompanuoti“ ar „akomponuoti“?
Rašoma „akompanuoti“ – pritarti solistui instrumentu.
Kokia galūnė turėtų būti: „birželio 23-iąją“ ar „birželio 23-ąją“?
Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, galūnė prie tų skaitmenų pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu. Turėtų būti – „birželio 23-iąją“.
Ar reikia taisyti: „Vadovaujantis teisės aktais, prašome ...“?
Taip. Padalyvis nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio). Todėl taisome: „Vadovaudamiesi teisės aktais, prašome ...“
Kaip kirčiuoti: „neáiški“ ar „neaiškì“?
Kirčiuojame – „neáiški“.
Ar vartojamas žodis „vadovybė“?
Žodis „vadovybė“ yra taisyklingas ir vartojamas reikšmėmis: 1. vadovavimas; 2. vadovai, vadovaujantieji asmenys.
Ar reikia brūkšnelio: „keliai barstomi-druskos smėlio mišiniu“?
Brūkšnelis nerašomas tarp dviejų skirtingus dalykus reiškiančių daiktavardžių. Turi būti: „keliai barstomi druskos ir smėlio mišiniu“.
Parengta naudojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, „Tarptautinių žodžių žodynu“.
