Ne tik namų, gatvės, bet ir oficialioje šnekamojoje kalboje (posėdžiuose, pasitarimuose, seminaruose) gana dažnai galima išgirsti vartojant dalyvį „sekantis“ visai ne ta reikšme, kuria jis tinkamas ir reikalingas. Dažnai šiuo dalyviu klaidingai pakeičiami žodžiai „kitas“, „tolesnis“, „ateinantis“, „artimiausias“. Taigi ne sekantis, o kitas klausimas, ne sekantis, o kitas, ateinantis, artimiausias posėdis, ne sekantis, o kitas, tolesnis etapas ir ne sekantys, o ateinantys, kiti metai.
Dalyvis „sekantis“ vartojamas, pavyzdžiui, tada, kai kalbama apie sekantį pasakas senelį, sekantį (t. y. stebintį) ligonio būklę gydytoją ar iš paskos sekantį žmogų, pvz., seklį.
Ne tik dalyvis „sekantis“, bet ir veiksmažodis „sekti“, iš kurio šis dalyvis yra padarytas, netinkamas vartoti reikšme „būti, eiti tuoj po ko“, todėl yra taisomas žodžiais „yra“, „eina“ ir pan.: Toliau seka (taisoma yra) direktoriaus parašas. Netinka šis veiksmažodis ir priežasties ir padarinio santykiams reikšti, pvz., iš to seka (taisoma kyla, daroma, išeina) tokia išvada.
Veiksmažodis „sekti“ gali būti vartojamas su galininku, kai kalbama apie vykimą iš paskos (Šuo seka žmogų), apie stebėjimą ar gilinimąsi į ką nors (Sekti spaudą), taip pat su įnagininku, kai vartojamas pavyzdžio ėmimo reikšme (Sekti gerais pavyzdžiais).
