2021 metais pradėtas formuoti Kretingos rajono savivaldybės nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas. Kviečiame kultūros, švietimo, mokslo ir studijų, saugomų teritorijų įstaigas ir institucijas, kaimų, miestelių bendruomenes, nevyriausybines organizacijas ir pavienius asmenis teikti pasiūlymus apie Kretingos rajono savivaldybėje išlikusius unikalius istoriniu, kultūriniu, etnologiniu požiūriu vertingus, bendruomenėms reikšmingus papročius, tradicijas, amatus, šventes, kurias būtų tikslinga įtraukti į šį sąvadą.
Pasiūlymus (papročių, tradicijų, amatų, švenčių ir kt.), užpildant šią formą, galima teikti iki kovo 1 d. el. paštu [email protected].
„Vakarinis Žemaitijos pakraštys – Kretinga ir jos apylinkės – yra išsaugojęs nemažai šio unikalaus krašto tradicijų, kurios lyg brangakmeniai švyti dabartinio modernaus gyvenimo šurmulyje“, – sakė dr. Elena Počiulpaitė, dailėtyrininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Nuo seno Kretingos kraštas garsėjo kryždirbyste, skulptūra. Rajone skaičiuojama per dvidešimt medžio drožėjų kūrusių ir tebekuriančių šiandien. Drožėjų karta sensta, o jaunimo, perimančio tradicijas, mažėja, tačiau dar yra iš ko pasimokyti ir kūrybingai puoselėti senąsias medžio drožybos tradicijas. Tautodailės dvasios įkvėpti Kretingos rajone medį drožia Adolfas Andriejus Viluckis, Feliksas Lukauskas, Augustinas Zaleckis, Antanas Lubys, Stasys Jauga, Alioyzas Pocius, Aleksas Eugenijus Kulvietis ir kt.
Jautraus prisilietimo prie tautos, jos kultūros gyvybingumo išsaugojimo pavyzdys – kretingiškio tautodailininko, medžio drožėjo kryždirbio Alekso Eugenijaus Kulviečio istorija. Tautodailininkas Kolumbiją vadina gimtine, o Lietuvą – tėvyne. Savo lietuviškomis šaknimis Aleksas Eugenijus didžiuojasi nuo jaunystės. Pirmąsyk Lietuvoje apsilankė 2002 m, šiandien jis gyvena Kretingoje ir turi dvi pilietybes – Kolumbijos ir Lietuvos.
Iš senelio, Ginvill-Kulvietis (1883–1959), Lietuvos kariuomenės savanorio, mokytojo, fotografo, kryždirbio, profesionalaus tapytojo perėmė gilias senąsias kryždirbystės tradicijas, perleido per savo suvokimo prizmę ir jau daugiau nei 20 metų populiarina tradiciją Lietuvoje ir svetur.
Labai svarbu šią ir kitas rajono tapatumo tradicijas, jos puoselėtojus įtraukti į Kretingos rajono savivaldybės nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, siekiant užtikrinti jų tęstinumą ir žinomumą ateityje.
2021–2024 metais į sąvadą įtrauktos 8 (aštuonios) nematerialaus kultūros paveldo vertybės – „Folklorinio dainavimo Kretingoje tradicija“ (teikėjas – Kretingos rajono kultūros centras); „Liaudiškojo giedojimo tradicija Salantų krašte“ (teikėjas – Kretingos rajono Salantų kultūros centras); „Salantų pyragas“ (teikėjas – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Salantų miesto filialas); „Vydmantų riešinių mezgėjos“ (teikėjas – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Vydmantų filialas); „Žemaitiški patiekalai Nasrėnuose“ (teikėjas – Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus); „Grūšlaukės Užgavėnės“ (teikėjas – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Grūšlaukės filialas); „Kapelų šventė „Grok, žemaiti!“ ir „Sceninio šokio tradicija Kretingos rajone“ (teikėjas – Kretingos rajono kultūros centras).
