Bibliotekoje liepos mėnesį eksponuojama LNDM Laikrodžių muziejaus paroda „Lietuviškų laikrodžių aukso amžius – nuo LDK didžiųjų kunigaikščių iki ART karalių“.
LNDM Laikrodžių muziejaus parengtos mobilios parodos tikslas – skleisti informaciją apie lietuviškus laikrodžius, jų karališką prigimtį pristatant juos mobiliomis bei informacinių technologijų priemonėmis įvairioms auditorijoms.
Parodoje primenama, kad pirmieji laikrodžiai Europoje atsirado XIV a., pirmiausia jie įrengti vadovų rezidencijose. Pabrėžiama, kad ir lietuviško „aukso amžiaus“ laikrodžių kokybė prilygo to meto Europos laikrodininkų meistrystei bei karališkosioms tradicijoms. Lietuvos laikrodininkystės istorija prasidėjo pirmuosiuose Vilniaus laikrodininkų cechuose, inicijuotose LDK didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto, kur pagaminti pirmieji lietuviški laikrodžiai. Paroda apima laikotarpį iki Augusto II Stipriojo, Saksonijos kurfiursto bei Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio įkurtos Meiseno karališkosios porceliano manufaktūros laikrodžio, papuošto Abiejų Tautų Respublikos herbu su lietuviškais vyčiais, sukūrimo. Po 1975 m. įvykusio ATR III padalijimo Lietuvą užgrobė Rusija, kurios vykdyta rusifikacija sugriovė ir lietuviškos laikrodininkystės pamatus. Ši tema ypač aktuali ir šiomis dienomis, stebint, kaip Rusija griauna, grobia, žudo suverenią Ukrainą, jos meno, mokslo, kultūros pagrindus.
Pirmą kartą mobilioje parodoje pavyko parodyti laikrodžius, kaip išskirtinės svarbos Lietuvos ir jos kultūros istorijai kilnojamąsias vertybes, iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Nacionalinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Lietuvos nacionalinio bei Krokuvos Vavelio karališkosios pilies ir Meiseno karališkosios porceliano manufaktūros muziejų rinkinių.
Parodoje siekiama savitai pateikti informaciją apie Lietuvos geriausius, aukštos meninės vertės Renesanso ir Baroko epochų laikrodžius, pasitelkiant originalias poveikio priemones: mobilius stendus „Pas laikrodininką“ ir „Pas Kunigaikštį“, skaitmeninius vaizdus, tekstus, paslapčių dėžutes, edukacinį atrakcioną „Karališko laikrodžio dėlionė“ ir „Valdovo skrynios“ IT informacinio terminalo turinį. Kilnojama paroda suteikė išskirtinę galimybę susipažinti regionų gyventojus su aukštos meninės vertės muziejų eksponatų kopijomis. Joje išryškintos 4 potemės: „Lietuviški laikrodžiai, pristatant pirmuosius Vilniaus laikrodininkų cechus, inicijuotus LDK Lietuvos dk ir Lenkijos karalių Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto“, „Laikrodžiai su lietuviška atributika, pristatant Augusto II Stipriojo, Saksonijos kurfiursto bei Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio įkurtos Meiseno karališkosios porceliano manufaktūros laikrodžius“, „Edukacinė Karališko laikrodžio kelionė“ ir IT informacinio terminalo „Valdovo skrynia“ su parodos lankstinukais – informacinėmis parodos turinio santraukomis anglų, vokiečių, lenkų kalbomis. Paroda unikali, nes joje eksponuojami reti, Lietuvai svarbias epochas, jos valdovus simbolizuojantys eksponatų skaitmeniniai vaizdai bei modeliai.
